Skaitymas, likęs piešiniuose
Lapelių bibliotekoje vyksta neformaliojo vaikų švietimo programa „Skaitome kitaip“. Susitikimuose su dalyviais aptarėme skaitymo naudą, apžvelgėme išleistas naujas knygas vaikams, pasidalijome kokias knygas rekomenduotume perskaityti draugams, skaitome ištraukas iš knygų, dalinamės perskaitytų knygų įspūdžiais. Lukas A. perskaitė T. Dirgėlos knygą „ Apie raganą šiokią tokią“ ir papasakojo draugams. Ši knygą jam paliko neišdildomų įspūdžių. Jo pasakojime jautėsi kiek nuotykių teko išgyventi kartu su veikėjais, o svarbiausia, kad ta knygos istorija dar gyvuoja ir gyvuoja Luko atmintyje. Odeta K. ir Kristina D. noriai skaito ir eilėraščių knygas. Jos net išbandė kas ilgiau skaitys eilėraščius. Šios mergaitės skaitė ilgai, ilgai... ir tai buvo laikas skirtas skaitymui. Susirinkę kartu klausome ir pasakojimų. Kristina D. visiems papasakojo pasaką „Raudonoji gėlelė“. Knygas rašo skirtingi autoriai ir turinys knygos būna skirtingas. Tad net nenoromis knygas mes jau skaitome kitaip. Su skaitymu ateina ir žinios, perskaitome naujų nežinomų žodžių ir netgi skaitome skirtingomis intonacijomis. Skaitymo „pašalinis“ poveikis yra ir kur kas geresnė rišlioji rašytinė kalba. Skaitymas naudingas ne tik tada, kai teikia malonumą, bet ir kai skatina jauną žmogų augti.. tai padeda sutvirtinti jau turimus prisiminimus bei sumažina nuotaikų kaitą. Argi ne jėga? Užsiėmimų metu vaikai ne tik skaito, bet piešia perskaitytų knygų personažus. Perskaitę pasaką „Skaistutis ateina“ dalyviai piešė Skaistučio žvalgą vieversėlį. Iš pasakos „Bjaurusis ančiukas“ visi kartu piešė gražuolę gulbę. Varna Žilė, kuri nugvelbusi, skanų kąsnelį skrenda į jovarą, liko piešiniuose amžinai skrendanti, o „Raudonoji gėlelė“ pražydo vaikų piešiniuose. Piešimo metu vaikai išbando įvairią piešimo techniką, tai piešimas spalvotais ir grafito pieštukais, akvareliniais dažais, piešimas ant senos, žinoma, ne mokyklinės lentos. Lapelių vyr. bibliotekininkė Janė Stravinskienė |
|
Širvintų rajono savivaldybės vadovai dėkojo jauniesiems skaitytojams ir bibliotekininkėms
Informacija iš Širvintų savivaldybės interneto svetainės: www.sirvintos.lt
Besibaigiant 2014-iesiems metams Savivaldybėje viešėjo jaunieji bibliotekų skaitytojai ir bibliotekininkės, atstovavusios mūsų rajonui Prezidentūroje lapkričio pabaigoje vykusiame „Knygų Kalėdų“ renginyje.
Pokalbiui apie knygą, jos vaidmenį dabartiniame gyvenime, apie dažnai knygnešio pareigą atliekančias bibliotekos darbuotojas, kuriančias jaukią ir šviesą atmosferą bei kviečiančias ir laukiančias ateinančių tiek pačių mažiausių vaikų, tiek senjorų pakvietė mero pavaduotojas Andrius Jozonis ir Administracijos direktorė Elena Davidavičienė.
Skaitytojams iš Družų ir Lapelių bibliotekų Gabrielei Grinytei, Kornelijai Smailytei ir Raimondui Mažeikai, Viešosios bibliotekos direktorei Laimai Kutiščevai, jos pavaduotojai Daliai Taparauskienei, Družų ir Lapelių bibliotekų darbuotojoms Janei Stravinskienei ir Reginai Smailienei buvo įteiktos padėkos ir atminimo dovanėlės.
Bibliotekininkės dalijosi įspūdžiais iš Prezidentūros bei renginio, kurio metu jaunieji skaitytojai skaitė Kristijono Donelaičio „Metų“ ištrauką. Vaikai pasakojo apie tai, ką piešė kūrybinėse dirbtuvėse, kaip bendravo su Prezidente Dalia Grybauskaite.
Rajono vadovai džiaugėsi vaikų pasiekimais, uždavė daug klausimų, patys prisiminė pirmąsias pažintis su knyga, jos herojais
Informacija iš Širvintų savivaldybės interneto svetainės: www.sirvintos.lt
Besibaigiant 2014-iesiems metams Savivaldybėje viešėjo jaunieji bibliotekų skaitytojai ir bibliotekininkės, atstovavusios mūsų rajonui Prezidentūroje lapkričio pabaigoje vykusiame „Knygų Kalėdų“ renginyje.
Pokalbiui apie knygą, jos vaidmenį dabartiniame gyvenime, apie dažnai knygnešio pareigą atliekančias bibliotekos darbuotojas, kuriančias jaukią ir šviesą atmosferą bei kviečiančias ir laukiančias ateinančių tiek pačių mažiausių vaikų, tiek senjorų pakvietė mero pavaduotojas Andrius Jozonis ir Administracijos direktorė Elena Davidavičienė.
Skaitytojams iš Družų ir Lapelių bibliotekų Gabrielei Grinytei, Kornelijai Smailytei ir Raimondui Mažeikai, Viešosios bibliotekos direktorei Laimai Kutiščevai, jos pavaduotojai Daliai Taparauskienei, Družų ir Lapelių bibliotekų darbuotojoms Janei Stravinskienei ir Reginai Smailienei buvo įteiktos padėkos ir atminimo dovanėlės.
Bibliotekininkės dalijosi įspūdžiais iš Prezidentūros bei renginio, kurio metu jaunieji skaitytojai skaitė Kristijono Donelaičio „Metų“ ištrauką. Vaikai pasakojo apie tai, ką piešė kūrybinėse dirbtuvėse, kaip bendravo su Prezidente Dalia Grybauskaite.
Rajono vadovai džiaugėsi vaikų pasiekimais, uždavė daug klausimų, patys prisiminė pirmąsias pažintis su knyga, jos herojais
Širvintų rajono atstovai dalyvavo „Knygų Kalėdų” renginyje LR Prezidentūroje
Jau ketvirtus metus Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva vyksta akcija „Knygų Kalėdos”.
Tradiciniu tapusiame renginyje, lapkričio 28 dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Baltojoje salėje kartu su vaikais iš visos Lietuvos įžiebė Kalėdų eglę ir pradėjo „Knygų Kalėdų” skaitymus.
„Knyga moko svarbiausių gyvenimo vertybių. Ji įkvepia saugoti ir branginti Lietuvą. Todėl skaitykime ir dovanokime vieni kitiems naujų ir įdomių knygų!”, sakė LR Prezidentė, skelbdama renginį pradėtu.
Širvintų rajoną atstovavo ir į šį renginį buvo pakviesti vaikai iš Širvintų r. savivaldybės viešosios bibliotekos Družų ir Lapelių filialų bei Širvintų r. savivaldybės kultūros centro Družų filialo lėlių teatro. Drauge su jais buvo pakviestos Družų ir Lapelių bibliotekų darbuotojos Janė Stravinskienė ir Regina Smailienė, Širvintų r. savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Laima Kutiščeva, Širvintų r. savivaldybės kultūros centro Družų filialo lėlių teatro vadovė Meilutė Morkūnienė bei Družų kaimo bendruomenės pirmininkė Dalia Taparauskienė.
Jau tradicija tapusio „Knygų Kalėdų” renginio metu, mokiniai iš Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos, Visagino „Draugystės” vidurinės mokyklos ir vaikai iš Širvintų r. bibliotekų skaitė ištraukas iš M. Martinaičio, V. Kudirkos, K. Donelaičio ir R. Skučaitės knygų.
Skaitytojai iš Družų bibliotekos Gabrielė Grinytė, Kornelija Smailytė, iš Lapelių bibliotekos Raimondas Mažeika perskaitė ištrauką iš K. Donelaičio knygos “Metai”. Skaitymo metu kankliavo Lapelių bibliotekos skaitytoja Neda Černiauskaitė.
Taip pat šie skaitytojai drauge su Širvintų r. savivaldybės Kultūros centro Družų filialo lėlių teatro aktoriais Laura Pimpyte, Karolina Pimpyte, Karolina Radžiūnaite, Arminu Radžiūnu, Mantu Radžiūnu, Liveta Grinyte, Gabriele Grinyte, Sonata Kračiūte, Loreta Katinaite, Erika Žukauskaite, Kamile Jakubickaite dalyvavo Prezidentūroje vykusios Sigutės Chlebinskaitės studijos „Tu gali sukurti knygą” surengtose kūrybinėse dirbtuvėse. Jų metu Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su vaikais ir „Knygų šalies” dailininkėmis Vanda Padimanskaite ir Ieva Babilaite – Ibelgauptiene sukūrė knygą „Tai – kas gražiausia Lietuvoje”. Knygos iliustracijos buvo kuriamos pagal unikalią XIX amžiuje pradėtą naudoti technologiją, kuri leido sukurti judančius ir besikeičiančius paveikslėlius. LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė pakalbino kiekvieną kūrybinių dirbtuvių dalyvį. Sukurtos knygos buvo pristatytos “Knygų Kalėdų” renginio metu Baltojoje salėje.
Renginyje dalyvavo garsūs šalies atlikėjai: Mantas Jankavičius, Ieva Narkutė, Saulius Prūsaitis, Markas Palubenka, „Telebimbam”, „Dainų dainelės” laureatė Saulė Imbrasaitė ir choras „Ąžuoliukas”. Renginį vedė Dominykas Vaitiekūnas.
„Knygų Kalėdų” šventėje dalyvavo bibliotekininkai iš visos Lietuvos, kurių entuziazmas ir kūrybiškumas paskatina atsiversti knygą. Iš Prezidentūros „Knygų Kalėdų” renginiai keliaus po visas šalies bibliotekas, kviesdami skaitytojus į susitikimus su lietuvių rašytojais, literatūrines ir muzikines popietes, advento vakarones.
Kiekvienam dalyviui buvo įteiktos dovanėlės iš LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės. O Širvintų viešąjai bibliotekai buvo padovanotos 87 knygos.
Dėkojame visiems, atstovavusiems Širvintų rajoną.
LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos” šiais metais kviečia dovanoti lietuvių autorių knygų šalies bibliotekoms
Jau ketvirtus metus Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva vyksta akcija „Knygų Kalėdos”.
Tradiciniu tapusiame renginyje, lapkričio 28 dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Baltojoje salėje kartu su vaikais iš visos Lietuvos įžiebė Kalėdų eglę ir pradėjo „Knygų Kalėdų” skaitymus.
„Knyga moko svarbiausių gyvenimo vertybių. Ji įkvepia saugoti ir branginti Lietuvą. Todėl skaitykime ir dovanokime vieni kitiems naujų ir įdomių knygų!”, sakė LR Prezidentė, skelbdama renginį pradėtu.
Širvintų rajoną atstovavo ir į šį renginį buvo pakviesti vaikai iš Širvintų r. savivaldybės viešosios bibliotekos Družų ir Lapelių filialų bei Širvintų r. savivaldybės kultūros centro Družų filialo lėlių teatro. Drauge su jais buvo pakviestos Družų ir Lapelių bibliotekų darbuotojos Janė Stravinskienė ir Regina Smailienė, Širvintų r. savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Laima Kutiščeva, Širvintų r. savivaldybės kultūros centro Družų filialo lėlių teatro vadovė Meilutė Morkūnienė bei Družų kaimo bendruomenės pirmininkė Dalia Taparauskienė.
Jau tradicija tapusio „Knygų Kalėdų” renginio metu, mokiniai iš Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos, Visagino „Draugystės” vidurinės mokyklos ir vaikai iš Širvintų r. bibliotekų skaitė ištraukas iš M. Martinaičio, V. Kudirkos, K. Donelaičio ir R. Skučaitės knygų.
Skaitytojai iš Družų bibliotekos Gabrielė Grinytė, Kornelija Smailytė, iš Lapelių bibliotekos Raimondas Mažeika perskaitė ištrauką iš K. Donelaičio knygos “Metai”. Skaitymo metu kankliavo Lapelių bibliotekos skaitytoja Neda Černiauskaitė.
Taip pat šie skaitytojai drauge su Širvintų r. savivaldybės Kultūros centro Družų filialo lėlių teatro aktoriais Laura Pimpyte, Karolina Pimpyte, Karolina Radžiūnaite, Arminu Radžiūnu, Mantu Radžiūnu, Liveta Grinyte, Gabriele Grinyte, Sonata Kračiūte, Loreta Katinaite, Erika Žukauskaite, Kamile Jakubickaite dalyvavo Prezidentūroje vykusios Sigutės Chlebinskaitės studijos „Tu gali sukurti knygą” surengtose kūrybinėse dirbtuvėse. Jų metu Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su vaikais ir „Knygų šalies” dailininkėmis Vanda Padimanskaite ir Ieva Babilaite – Ibelgauptiene sukūrė knygą „Tai – kas gražiausia Lietuvoje”. Knygos iliustracijos buvo kuriamos pagal unikalią XIX amžiuje pradėtą naudoti technologiją, kuri leido sukurti judančius ir besikeičiančius paveikslėlius. LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė pakalbino kiekvieną kūrybinių dirbtuvių dalyvį. Sukurtos knygos buvo pristatytos “Knygų Kalėdų” renginio metu Baltojoje salėje.
Renginyje dalyvavo garsūs šalies atlikėjai: Mantas Jankavičius, Ieva Narkutė, Saulius Prūsaitis, Markas Palubenka, „Telebimbam”, „Dainų dainelės” laureatė Saulė Imbrasaitė ir choras „Ąžuoliukas”. Renginį vedė Dominykas Vaitiekūnas.
„Knygų Kalėdų” šventėje dalyvavo bibliotekininkai iš visos Lietuvos, kurių entuziazmas ir kūrybiškumas paskatina atsiversti knygą. Iš Prezidentūros „Knygų Kalėdų” renginiai keliaus po visas šalies bibliotekas, kviesdami skaitytojus į susitikimus su lietuvių rašytojais, literatūrines ir muzikines popietes, advento vakarones.
Kiekvienam dalyviui buvo įteiktos dovanėlės iš LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės. O Širvintų viešąjai bibliotekai buvo padovanotos 87 knygos.
Dėkojame visiems, atstovavusiems Širvintų rajoną.
LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos” šiais metais kviečia dovanoti lietuvių autorių knygų šalies bibliotekoms
Susitikimas su rašytoju ir dailininku Kęstučiu Kasparavičiu
Lapelių bibliotekoje toliau sėkmingai įgyvendinamas projektas „Meno terapija kiekvienam“. Šį kartą knygos terapija. Kaip dailės terapija žmogui suteikia daug gerų emocijų, taip ir knyga, skaitytoją nukelia į nerealų, išgalvotą pasaulį, kuriame, pasakojimui paveikus, klausytojas tapatinasi su personažų būsenomis ir išgyvena tikras emocijas. Kognityviniai mokslai, kurie šiuo metu aktyviai tyrinėja smegenų veiklą skaitymo metu pateikia vis daugiau įrodymų, kad skaitant žmogus išgyvena pojūčius, apie kuriuos skaito, beveik taip pat intensyviai kaip juos išgyvena pats juos patirdamas.
Lapkričio 13 dieną Širvintų, Lapelių, Čiobiškio bibliotekininkai kartu su knygų rašytoju ir dailininku Kęstučiu Kasparavičiumi vyko į susitikimą su Čiobiškio pradinių klasių mokiniais ir mokytojomis. Šio autoriaus kūriniai yra žaismingi, linksmi savo siužetu. Tad ir mažieji skaitytojai mielai jas skaito. Rašytojas vaikams parašė „Kvailos istorijos“, „Trumpos istorijos“, „Dingęs paveikslas“, „Sodininkas Florencijus“, „Kiškis Morkus Didysis“., „Sapnų katytė“ „Braškių diena“. Į susitikimą autorius atsivežė, ką tik išleistą naują knygą „Drebantis riteris“, ją pristatė skaitytojams, versdamas puslapį po puslapio. Autorius ne tik rašo knygas vaikams, bet ir jas iliustruoja. Nuo 1984 metų Kęstutis iliustravo apie 50 knygų vaikams. Rašytojo išleistos knygos italų, anglų, prancūzų ir net kinų ir kt. kalbomis
Susitikimo metu autorius pasakojo, kad dažniausiai tekstus rašo vakarais, o iliustracijas knygoms pradeda nuo eskizų pieštuku. Toliau seka iliustracijos spalvinimas. Piešimui renkasi įvairaus dydžio teptukus. Dailininkas sakėsi turįs visą šimtą akvarelinių spalvų – vien dangui nulieti naudoja net dešimt atspalvių. Pirmasis, nors ir pats ploniausias, nėra pats nesvarbiausias – juo dailininkas uždeda baltus taškelius pieštinių veikėjų akyse ir tokiu būdu įkvepia jiems gyvybės. Na, o dešimtą, patį storiausią teptuką naudoja fonui kurti. Ir ne tik fonui piešti, juo rašytojas pakuteno kiekvienam dalyviui nosytę ir paprašė atspėti iš ko jis pagamintas.
Kaip pasakoja autorius, sugalvojęs parašyti naują knygelę vaikams, visada galvoja, jog šita knygą bus pati geriausia, geresnė nei anksčiau parašyta. Štai mus supa įvairiausi daiktai su savo istorijomis. Juk net namuose knibždėte knibžda daiktų, ir kiekvieno jų gyvenimas – atskira istorija. Tik pažiūrėkite: puodelis pykstasi su lėkštute (bet visada susitaiko), tualetą valdo karalius Klozetas Pirmasis, valgomojo kėdės lenktyniauja aplink stalą, batai ir šlepetės varžosi dėl šeimininko dėmesio! O kiek dar visko vyksta mums to net nežinant?
Kęstutis Kasparavičius mielai pasakojo vaikams apie savo meno paslaptis ir rodė savo piešinius: nespalvotus eskizėlius, kuriuos pieštuku piešia sugalvojęs istoriją ir tuos pačius vaizdus, jau akvarele nutapytus ant storo akvarelinio popieriaus – šie paveikslėliai vėliau tampa knygų iliustracijomis. Bendraujant su mažaisiais skaitytojais, autorius atsakinėjo į jų užduotus klausimus.
Pati linksmiausia susitikimo dalis buvo piešimas. Autorius ant ilgo popieriaus lapo 2,5metro nupiešė ilgšę žirafą. Tačiau ją dar reik nuspalvinti. Pasitardami visi kartu rinko spalvas žirafos suknelei, rankinukui, aukštakulniams bateliams, auskarams. O kokia žirafa be vardo? Jaunieji skaitytojai nutarė, jog jos vardas bus Stela. Visi piešinio autoriai, kaip tikri dailininkai pasirašė šalia piešinio. O atminimui, daugelis skaitytojų paprašė rašytojo Kęstučio Kasparavičiaus autografo.
Susitikimas, kaip ir knygos istorija, baigėsi. Bet atmintyje liks džiugios akimirkos. O mažuosius skaitytojus sužavėjusios istorijos ir toliau stebins originaliomis iliustracijomis bei subtiliu humoru – įsitikinkite patys!
Janė Stravinskienė
Lapelių bibliotekos vyr. bibliotekininkė
Paroda „Mano spalvų pasaulis“
Rugpjūčio 29 dieną Lapelių bibliotekoje vyko Nijolės Didžiokienės dailės darbų parodos atidarymas.
Ši paroda, tai jau antrasis renginys iš įgyvendinamo projekto „Meno terapija kiekvienam“. Menas, kuris žmogų gydo, suteikia sparnus gyvenimui. Juk matydami grožį nusišypsome, tampame geresni. Iš šio projekto lėšų buvo įsigyta paveikslų pakabinimo sistema. Kad žymiai daugiau būtų eksponuojama paveikslų Nijolė Didžiokienė ir Lapelių bendruomenė taip pat skyrė lėšų.
Susirinkusiuosius iš toli ir arti pasveikino Nedos Černiauskaitės kanklėmis atliekami lietuvių liaudies kūriniai, linkėdami gražių šio vakaro akimirkų.
Mūsų krašto keliukus Nijolė mynė jau senai, bet šį vakarą mes nustebome, jos naujais gebėjimais dailės srityje, jos darbų gausa ir grožiu. Mus sužavėjo, jog per tokį trumpą laiką nutapė gausybę paveikslų, o tapo tik dveji metai. Parodoje buvo eksponuojama 62 paveikslai, atlikti įvairia technika: akvarele, guašu, aliejiniais dažais, pieštuku, pastele. Paveikslai nutapyti natūraliais dažais ir tušu ant ryžinio popieriaus, tradicinės kiniečių tapybos Nijolės darbuose daug gamtos vaizdų. Keli darbai įamžino aplinkinių kaimų vaizdus. Paveikslai užburia skaisčiomis, šviesiomis spalvomis, spinduliuoja teigiamą energiją. Prie jų sustojęs jauti, kaip sklinda ramuma, užburianti tave. Kaip pati Nijolė pasakoja, ji nutapė gausybę gėlių, nes jos jai patinka, ne tik piešti , bet ir auginti. Pakalnutės, aguonos , lelijos, ramunės, rožės, žydi nevystančiais žiedais. O mistinė rožė ne vieną parodos dalyvį nukėlė į tą pasaulį. Sustojęs prie jūros peizažo matai šėlstančią ir nurimusią jūrą, kurioje atsispindi saulėlydis . Ir taip kiekvienas paveikslas pasakoja savo istorija, kad net sunku nuo jo atsitraukti, nes iš ten sklinda ramuma, grožis, kuris apramina mūsų sielas.
Kalbėdama Nijolė pasakojo, jog paveikslus tapo, kai jai būna liūdna, kai ją pakviečia vidinis balsas. Tapo ilgai ir nenuilstančiai penkias , aštuonias valandas, kai kurie paveikslai gimsta per naktį.
Apie Nijolės tapybos darbus kalbėjo Laima Dorofejevaitė, mokytojos Stasė Rulevičienė, Helena Vaicekauskienė .
Žvelgiant į Nijolės paveikslus ne vienam parodos lankytojui kilo noras tapyti“ „Aš ir taip noriu tapyti“ Tapyti grožį, jį skleisti aplinkimas.
Renginio metu skambėjo dainos, atliekamos Čiobiškio kultūros namų vokalinio ansamblio „Lyra“. Spalvingus, įspūdingus šokius šoko rytietiškų šokių grupė „Laumenė“. Šie šokiai paliko taip pat neišdildomą įspūdį susirinkusiems, paliko mažas pėdutes mūsų atmintyje.
Sveikinimo žodžius parodos pristatymo proga Nijolei Didžiokienei tarė Širvintų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Laima Kutiščeva, Čiobiškio seniūnas Virgilijus Niekis, Lapelių kaimo bendruomenė, artimieji, atvykę draugai, pažįstami.
Atminimui, už organizuotą parodą Nijolė Didžiokienė Lapelių bibliotekai dovanojo paveikslą, kuriame visad žydės ramunių puokštė. Už gražią savo kūrybos parodą Nijolei Didžiokienei buvo įteikta Lapelių bibliotekos padėka, ir bibliotekos skaitytojo Roko Vansevičius dekoruotas arbatos puodelį, kuriame pavaizduotas voras tinkle. Voras- tai menas, tinklas- tai meno gijos, pagavęs, tuos kam menas yra prie širdies. Taip pat skaitytojų Gintarės G., Indrės K., Renatos Š. dekoruoti puodeliai buvo įteikti „Lyrai“, „Laumenei“, Nedai Černiauskaitei.
Šios parodos atidarymo metu mes susirinkusieji, ne tik pamatėme Nijolės tapytus paveikslus, bet ir patekome į meno terapija (pažodžiui gydymas menu), kuri mus gydė, praskaidrino nuotaiką, sustabdė mūsų „bėgimą“, privertė mus sustoti ir pamatyti kiek daug aplink gražių spalvų, kokie mes tampame geri ir nuoširdūs, draugiški visa tai matydami, prisiliesdami. Kiek daug buvo išsakyta gražių žodžių, palinkėjimų, kiek daug buvo šiltų apsikabinimų, ir džiaugsmo jog esame kartu, kartu dideliame būryje.
Janė Stravinskienė
Lapelių vyr. bibliotekininkė
Rugpjūčio 29 dieną Lapelių bibliotekoje vyko Nijolės Didžiokienės dailės darbų parodos atidarymas.
Ši paroda, tai jau antrasis renginys iš įgyvendinamo projekto „Meno terapija kiekvienam“. Menas, kuris žmogų gydo, suteikia sparnus gyvenimui. Juk matydami grožį nusišypsome, tampame geresni. Iš šio projekto lėšų buvo įsigyta paveikslų pakabinimo sistema. Kad žymiai daugiau būtų eksponuojama paveikslų Nijolė Didžiokienė ir Lapelių bendruomenė taip pat skyrė lėšų.
Susirinkusiuosius iš toli ir arti pasveikino Nedos Černiauskaitės kanklėmis atliekami lietuvių liaudies kūriniai, linkėdami gražių šio vakaro akimirkų.
Mūsų krašto keliukus Nijolė mynė jau senai, bet šį vakarą mes nustebome, jos naujais gebėjimais dailės srityje, jos darbų gausa ir grožiu. Mus sužavėjo, jog per tokį trumpą laiką nutapė gausybę paveikslų, o tapo tik dveji metai. Parodoje buvo eksponuojama 62 paveikslai, atlikti įvairia technika: akvarele, guašu, aliejiniais dažais, pieštuku, pastele. Paveikslai nutapyti natūraliais dažais ir tušu ant ryžinio popieriaus, tradicinės kiniečių tapybos Nijolės darbuose daug gamtos vaizdų. Keli darbai įamžino aplinkinių kaimų vaizdus. Paveikslai užburia skaisčiomis, šviesiomis spalvomis, spinduliuoja teigiamą energiją. Prie jų sustojęs jauti, kaip sklinda ramuma, užburianti tave. Kaip pati Nijolė pasakoja, ji nutapė gausybę gėlių, nes jos jai patinka, ne tik piešti , bet ir auginti. Pakalnutės, aguonos , lelijos, ramunės, rožės, žydi nevystančiais žiedais. O mistinė rožė ne vieną parodos dalyvį nukėlė į tą pasaulį. Sustojęs prie jūros peizažo matai šėlstančią ir nurimusią jūrą, kurioje atsispindi saulėlydis . Ir taip kiekvienas paveikslas pasakoja savo istorija, kad net sunku nuo jo atsitraukti, nes iš ten sklinda ramuma, grožis, kuris apramina mūsų sielas.
Kalbėdama Nijolė pasakojo, jog paveikslus tapo, kai jai būna liūdna, kai ją pakviečia vidinis balsas. Tapo ilgai ir nenuilstančiai penkias , aštuonias valandas, kai kurie paveikslai gimsta per naktį.
Apie Nijolės tapybos darbus kalbėjo Laima Dorofejevaitė, mokytojos Stasė Rulevičienė, Helena Vaicekauskienė .
Žvelgiant į Nijolės paveikslus ne vienam parodos lankytojui kilo noras tapyti“ „Aš ir taip noriu tapyti“ Tapyti grožį, jį skleisti aplinkimas.
Renginio metu skambėjo dainos, atliekamos Čiobiškio kultūros namų vokalinio ansamblio „Lyra“. Spalvingus, įspūdingus šokius šoko rytietiškų šokių grupė „Laumenė“. Šie šokiai paliko taip pat neišdildomą įspūdį susirinkusiems, paliko mažas pėdutes mūsų atmintyje.
Sveikinimo žodžius parodos pristatymo proga Nijolei Didžiokienei tarė Širvintų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Laima Kutiščeva, Čiobiškio seniūnas Virgilijus Niekis, Lapelių kaimo bendruomenė, artimieji, atvykę draugai, pažįstami.
Atminimui, už organizuotą parodą Nijolė Didžiokienė Lapelių bibliotekai dovanojo paveikslą, kuriame visad žydės ramunių puokštė. Už gražią savo kūrybos parodą Nijolei Didžiokienei buvo įteikta Lapelių bibliotekos padėka, ir bibliotekos skaitytojo Roko Vansevičius dekoruotas arbatos puodelį, kuriame pavaizduotas voras tinkle. Voras- tai menas, tinklas- tai meno gijos, pagavęs, tuos kam menas yra prie širdies. Taip pat skaitytojų Gintarės G., Indrės K., Renatos Š. dekoruoti puodeliai buvo įteikti „Lyrai“, „Laumenei“, Nedai Černiauskaitei.
Šios parodos atidarymo metu mes susirinkusieji, ne tik pamatėme Nijolės tapytus paveikslus, bet ir patekome į meno terapija (pažodžiui gydymas menu), kuri mus gydė, praskaidrino nuotaiką, sustabdė mūsų „bėgimą“, privertė mus sustoti ir pamatyti kiek daug aplink gražių spalvų, kokie mes tampame geri ir nuoširdūs, draugiški visa tai matydami, prisiliesdami. Kiek daug buvo išsakyta gražių žodžių, palinkėjimų, kiek daug buvo šiltų apsikabinimų, ir džiaugsmo jog esame kartu, kartu dideliame būryje.
Janė Stravinskienė
Lapelių vyr. bibliotekininkė
Kūrybinė erdvė su Nomeda Marčėnaite
Lapelių biblioteka šiais metais teikė projektą Lietuvos kultūros tarybai. Buvo prašomas finansavimas būsimoms vykdomoms veikloms, kuriomis bus siekiama teigiamo meno poveikio žmogaus sveikatai ir socialinei gerovei skatinti. Knyga, tapyba, kūrybiniai užsiėmimai ne retai tampa savotiška terapija. Neatsiejama sąlyga, kad vaikystėje suformuota grožio samprata išlieka ir turi įtakos žmogaus kai kurių sprendimų vykdyme. Vaikui, paaugliui turi būti sudaryta kūrybos terpė, kurioje jie galėtų atsiskleisti, o suaugusieji surastų atgaivą sielai. Projekto metu išgyventos teigiamos emocijos turės esminį poveikį dalyvių gerovei, praplės asmeninius išteklius ir padidins jų galimybes. Moksliniai tyrimai taip pat rodo, jog kultūrinė veikla ir kūrybiškumas turi didelės įtakos žmonių gerovei, bendrai sveikatos būklei. Žmogaus gyvenime menas gali atlikti tikrąją savo funkciją - teikti estetinį pasigerėjimą, padėti atsipalaiduoti, suteikti peno sielai ir praturtinti dvasią grožiu. Menas padeda pabėgti nuo kasdienybės, jame žmogus yra laisvas, atsiribojęs nuo viso pasaulio. Menininkams įsitraukus į kūrybinę veiklą kartu su bendruomene, kūrybinis procesas yra tiek pat svarbus kaip ir pats meninis rezultatas, kurio autorystė priklauso tiek menininkui, tiek bendruomenei.
Vienas iš pirmųjų projekto „Meno terapija kiekvienam“ veiklų kūrybinis susitikimas su rašytoja ir keramike Nomeda Marčėnaite. Į kūrybinį susitikimą Nomeda atsivežė darbo priemones, kuriomis dalyviai dirbdami, kurs meno produktą. Pati Nomeda šį užsiėmimą vadina „puodeliavimas“. Tai specialiais dažais ir flomasteriais dekoruoti arbatos puodeliai. Kad dekoruoti puodelį reik mokėti piešti. Tad Nomeda , visų pirmą paprašė prisipažinti kas moka piešti. Pasirodė, kad iš suaugusiųjų moka tik keletas, o vaikai šiek tiek gabesni piešti ir jų buvo daugiau. Nomedai Marčėnaitei kilo klausimas, kur dingo vaikystėje turėtas gebėjimas piešti, kur suaugusieji jį „pametė“. Keramikė supažindino su dekoravimo ypatumais, puodeliai turi būti „nuriebalinti“, kad gerai dažai liptų. Laikyti puodelį galima tik už auselės arba kraštų. Paryškinti spalvą galima tik pirmam sluoksniui dažų išdžiūvus, piešinį dekoruoti galima papildomai ir reljefiniais sidabriniais, auksiniais dažais. Įteikė kiekvienam dalyviui po balta puodelį, dažymo priemones ir pakvietė sukurti meną , visų pirma sau. Pati pradžia buvo be galo sunki, juk piešti teko ne ant balto popieriaus lapo, o ant apvalaus daikto, jo neliečiant, kad pagrindas būtų švarus. Jei kažkuriam dalyviui sunkiau sekėsi, į pagalbą atskubėdavo Nomeda, patardavo, padrąsindavo. Laikui bėgant dalyvių puodeliai ėmė puoštis įvairiais piešiniais. Roko Vansevičiaus puodelį „okupavo“ voras su tinklu, Nomedos Mažeikaitės puodelis pražydo gėlėmis. Ritos Jatkauskienės puodelis kiekvieną rytą ją pasveikins gera nuotaika, sakydamas „Labą rytą“ (toks užrašas). Valės Vansevičienės meno kūrinys pasipuošė įvairiomis pievų gėlėmis. Daivos Drazdauskienės puodelis kiekvieną rytą sakys „Myliu tave!“ Trisdešimties dalyvių balti puodeliai pražydo gėlėmis, ornamentais. Kiekvienas ant puodelio pasirašė savo vardą, o šalia ir keramikė Nomeda Marčėnaitė.
Kūrybinio užsiėmimo metu, pasirodė, jog tas kuris nemokėjo piešti, puikiai dekoravo puodelį. Menas siekti, menas tobulėti, tapo tos dienos terapija. Šis kūrybinis užsiėmimas padėjo geriau pažinti save ir kitus, skatino asmeninį augimą, laisvumą, ugdė kūrybinę vaizduotę, suteikė gyvenimo džiaugsmo, leido patirti malonumą. Kada žmogus įsijungia į meno erdvę, kuria, jo „įkaitę“ , „perkaitę“ nuo rūpesčių smegenų centrai išeina poilsio.
Renginio metu buvo galima įsigyti rašytojos keramikės Nomedos Marčėnaitės dekoruotų puodelių, atviručių, knygų su autorės parašu.
Janė Stravinskienė
Lapelių bibliotekos vyr. bibliotekininkė
Lapelių biblioteka šiais metais teikė projektą Lietuvos kultūros tarybai. Buvo prašomas finansavimas būsimoms vykdomoms veikloms, kuriomis bus siekiama teigiamo meno poveikio žmogaus sveikatai ir socialinei gerovei skatinti. Knyga, tapyba, kūrybiniai užsiėmimai ne retai tampa savotiška terapija. Neatsiejama sąlyga, kad vaikystėje suformuota grožio samprata išlieka ir turi įtakos žmogaus kai kurių sprendimų vykdyme. Vaikui, paaugliui turi būti sudaryta kūrybos terpė, kurioje jie galėtų atsiskleisti, o suaugusieji surastų atgaivą sielai. Projekto metu išgyventos teigiamos emocijos turės esminį poveikį dalyvių gerovei, praplės asmeninius išteklius ir padidins jų galimybes. Moksliniai tyrimai taip pat rodo, jog kultūrinė veikla ir kūrybiškumas turi didelės įtakos žmonių gerovei, bendrai sveikatos būklei. Žmogaus gyvenime menas gali atlikti tikrąją savo funkciją - teikti estetinį pasigerėjimą, padėti atsipalaiduoti, suteikti peno sielai ir praturtinti dvasią grožiu. Menas padeda pabėgti nuo kasdienybės, jame žmogus yra laisvas, atsiribojęs nuo viso pasaulio. Menininkams įsitraukus į kūrybinę veiklą kartu su bendruomene, kūrybinis procesas yra tiek pat svarbus kaip ir pats meninis rezultatas, kurio autorystė priklauso tiek menininkui, tiek bendruomenei.
Vienas iš pirmųjų projekto „Meno terapija kiekvienam“ veiklų kūrybinis susitikimas su rašytoja ir keramike Nomeda Marčėnaite. Į kūrybinį susitikimą Nomeda atsivežė darbo priemones, kuriomis dalyviai dirbdami, kurs meno produktą. Pati Nomeda šį užsiėmimą vadina „puodeliavimas“. Tai specialiais dažais ir flomasteriais dekoruoti arbatos puodeliai. Kad dekoruoti puodelį reik mokėti piešti. Tad Nomeda , visų pirmą paprašė prisipažinti kas moka piešti. Pasirodė, kad iš suaugusiųjų moka tik keletas, o vaikai šiek tiek gabesni piešti ir jų buvo daugiau. Nomedai Marčėnaitei kilo klausimas, kur dingo vaikystėje turėtas gebėjimas piešti, kur suaugusieji jį „pametė“. Keramikė supažindino su dekoravimo ypatumais, puodeliai turi būti „nuriebalinti“, kad gerai dažai liptų. Laikyti puodelį galima tik už auselės arba kraštų. Paryškinti spalvą galima tik pirmam sluoksniui dažų išdžiūvus, piešinį dekoruoti galima papildomai ir reljefiniais sidabriniais, auksiniais dažais. Įteikė kiekvienam dalyviui po balta puodelį, dažymo priemones ir pakvietė sukurti meną , visų pirma sau. Pati pradžia buvo be galo sunki, juk piešti teko ne ant balto popieriaus lapo, o ant apvalaus daikto, jo neliečiant, kad pagrindas būtų švarus. Jei kažkuriam dalyviui sunkiau sekėsi, į pagalbą atskubėdavo Nomeda, patardavo, padrąsindavo. Laikui bėgant dalyvių puodeliai ėmė puoštis įvairiais piešiniais. Roko Vansevičiaus puodelį „okupavo“ voras su tinklu, Nomedos Mažeikaitės puodelis pražydo gėlėmis. Ritos Jatkauskienės puodelis kiekvieną rytą ją pasveikins gera nuotaika, sakydamas „Labą rytą“ (toks užrašas). Valės Vansevičienės meno kūrinys pasipuošė įvairiomis pievų gėlėmis. Daivos Drazdauskienės puodelis kiekvieną rytą sakys „Myliu tave!“ Trisdešimties dalyvių balti puodeliai pražydo gėlėmis, ornamentais. Kiekvienas ant puodelio pasirašė savo vardą, o šalia ir keramikė Nomeda Marčėnaitė.
Kūrybinio užsiėmimo metu, pasirodė, jog tas kuris nemokėjo piešti, puikiai dekoravo puodelį. Menas siekti, menas tobulėti, tapo tos dienos terapija. Šis kūrybinis užsiėmimas padėjo geriau pažinti save ir kitus, skatino asmeninį augimą, laisvumą, ugdė kūrybinę vaizduotę, suteikė gyvenimo džiaugsmo, leido patirti malonumą. Kada žmogus įsijungia į meno erdvę, kuria, jo „įkaitę“ , „perkaitę“ nuo rūpesčių smegenų centrai išeina poilsio.
Renginio metu buvo galima įsigyti rašytojos keramikės Nomedos Marčėnaitės dekoruotų puodelių, atviručių, knygų su autorės parašu.
Janė Stravinskienė
Lapelių bibliotekos vyr. bibliotekininkė
Kelionė į knygų pasaulį
Balandžio 2-ąją dieną į Lapelių biblioteką rinkosi knygų mylėtojai, paminėti Tarptautinę vaikų knygos dieną.
Šiai šventei paminėti bibliotekoje veikia knygų paroda „ Mielas vaikelį, atverki knygos langelį“.
Šventiškai pasipuošusi biblioteka, laukė savo svečių. Į knygų šalį „vežti“ laukė dviratis ir pilna kuprinė knygų.
Bibliotekininkė supažindino susirinkusius su tarptautinės knygos šventės tradicija. Perskaitė kreipimąsi, kurį sukūrė garsi rašytoja, vertėja ir leidėja Siobhán Parkinson, o plakatą šiai šventei sukūrė paveikslėlių knygų kūrėja Niamh Sharkey.
Jame rašytoja rašo:
„Skaitytojų ir klausytojų vaizduotė irgi grįsta žodžiais. Rašytojo vaizduotė kuria ir pina mintis, garsus, balsus, charakterius ir įvykius, taigi jo kūrinys susideda ne iš ko kito, o iš žodžių, batalionais žygiuojančių per knygos puslapius. Tada pasirodo skaitytojas, ir tie batalionai atgyja. Žodžiai tebėra knygos puslapiuose ir vis dar primena batalionus, bet tuo pat metu jie jau siautėja skaitytojo vaizduotėje, ir dabar jau skaitytojas pina žodžius tarpusavy, o kūrinys rutuliojasi jo galvoje, kaip ką tik rutuliojosi rašytojo galvoje.
Štai kodėl skaitytojas kūriniui toks pat svarbus kaip ir rašytojas. Paprastai kūrinys turi tik vieną autorių, t. y. rašytoją, o skaitytojų – šimtus arba tūkstančius, gal net milijonus.“
Į pirmos knygos šalies „kelionę“ pakvietė Gabija Mažeikaitė ir Lukas Lisauskas. Jie perskaitė eilėraščius „Šarka sinoptikė“, „Drąsūs, stiprūs, vikrūs arba atvirkščiai“ iš knygos A. Karosaitės „Kaip išnešti uodegytę?“ Sekanti „kelionė“ buvo į D. Kandrotienės knygą „Spintos istorijos“ ištrauka „Filadelfija“, kurias skaitė Inesa Lapėnaitė, Samanta, Orinta, Lukas Arbočiai.
Tarptautinės vaikų knygos šventės skaitytojams bibliotekininkė įteikė atminimui po knygą. Tad dar kartą susirinkusieji „keliavo“ į naujų knygelių šalį. Kiekvienas dalyvis susirinkusiems perskaitė gautos knygos istorijas. Vaikai apžiūrėjo veikiančią knygų parodą „Mielas vaikeli, atverki knygos langelį“. Parodoje suradę skaitytą knygą dalijosi įspūdžiais su draugais.
Po „kelionės“ į knygų šalį, dalyvių laukė mūsų krašte užaugusį vaistažolių arbata, saldumynai. Mėgaujantis šilta arbata skambėjo V.V. Landsbergio įrašytos vaikiškos dainelės „Kaip gera, kai man gera“.
Su puikia nuotaika ir pilni gerų įspūdžių „keliausime“ ir toliau į knygų šalį.
2014-04-04
Lapelių vyr. bibliotekininkė Janė Stravinskienė
Įdomi pasaka
Nauja knygelė su lipdukais, įdomu ne tik skaityti, bet ir juos įklijuoti, užbaigti piešinuką.
Mėgstamiausia knyga
Vaikų piešinių paroda "Mėgstamiausia knyga"
Kartu skaitome knygą
Draugų būryje smagu ir skaityti.
Šiaurės šalių bibliotekų savaitė 2011
"Humoras Šiaurėje"
Šviesos ir žodžio šventė 2011 m
"Humoras Šiaurėje"
Išlydėkime vasarą su knyga
2013-08-20
Saulėtą rugpjūčio 29 dienos popietę į Lapelių biblioteką rinkosi skaitytojai palydėti vasaros su knyga. Kiekvienas atėjęs dalyvis atsinešė po piešinį, kuriame pavaizdavo perskaitytą knygą. Šiais piešiniais papuošėme skaitymo medelį.
Popietės metu dalyviai Orinta ir Lukas Arbočiai garsiai skaitė P. Juodišiaus „Amarėlio pyragas“ herojų nuotykius. Ši įdomi, pilna įspūdžių knyga, skaitytojams paliko gerą skaitymo malonumą.
Susirinkusiems dalyviams bibliotekininkė skyrė rašytojos Pat Moros ‚Skaitymo džiaugsmas“ eilėraščio eiles : „kaip nuostabu yra skaityti ir pamatyti, kas gi vyksta,...“ Po šio eilėraščio skaitytojai buvo pakviesti sudėti iš atskirų žodžių jau girdėtas pasakas be galo. Geriausiai sekėsi pasaką sudėlioti kartu rinkusioms Samantai Arbočiūtei ir Nomedai Mažeikaitei. Taip pat
Kamilei Arbočiūtei ir Austėjai Vitkauskaitei. Kita užduotis skaitytojams buvo iš atskirų, parašytų žodžių surinkti jau girdėtus eilėraščius. Geriausiai surinko eilėraštį Mykolas Perednis su Austėja Gilyte. Ne vienas dalyvis pastebėjo, jog ir žinomą kūrinį yra sunku surinkti iš atskirų žodžių.
Parašytos knygos turinyje dalyvauja daug knygos veikėjų. O kas dalyvavo šios skaitymo popietės metu? Bibliotekininkė įteikė kiekvienam po popieriaus lapą. Jame dalyviai spalvino savo herojų ir prisistatė visiems susirinkusiems eiliuotu ketureiliu. Tad popietėje dalyvavo Ogis, pelėda, meškinas rudnosis, Džou, paršiukas knysliukas, Markis, Didi, Mikė pūkuotukas, asilas nulėpausis, papūga Ara.
Vasarą šilta ir gera, žydi gėlės, skraido drugeliai... Ir šioje popietėje žydėjo vaikų sukurtos gėlės, bibliotekininkės iškarpyti
margaspalviai drugeliai, kurie ant sparnų išsineša ir vasarą. Su vasara išskris ir drugeliai. Kiekvienam skaitytojui bibliotekininkė įteikė po drugelį, kuris ant sparnų nešė palinkėjimus popietės dalyviams.
Skaitykim! Džiaugsmą ir paguodą gera knyga pasauliui duoda. ( Mat Mora)
Janė Stravinskienė
Lapelių bibliotekininkė
Popietės metu dalyviai Orinta ir Lukas Arbočiai garsiai skaitė P. Juodišiaus „Amarėlio pyragas“ herojų nuotykius. Ši įdomi, pilna įspūdžių knyga, skaitytojams paliko gerą skaitymo malonumą.
Susirinkusiems dalyviams bibliotekininkė skyrė rašytojos Pat Moros ‚Skaitymo džiaugsmas“ eilėraščio eiles : „kaip nuostabu yra skaityti ir pamatyti, kas gi vyksta,...“ Po šio eilėraščio skaitytojai buvo pakviesti sudėti iš atskirų žodžių jau girdėtas pasakas be galo. Geriausiai sekėsi pasaką sudėlioti kartu rinkusioms Samantai Arbočiūtei ir Nomedai Mažeikaitei. Taip pat
Kamilei Arbočiūtei ir Austėjai Vitkauskaitei. Kita užduotis skaitytojams buvo iš atskirų, parašytų žodžių surinkti jau girdėtus eilėraščius. Geriausiai surinko eilėraštį Mykolas Perednis su Austėja Gilyte. Ne vienas dalyvis pastebėjo, jog ir žinomą kūrinį yra sunku surinkti iš atskirų žodžių.
Parašytos knygos turinyje dalyvauja daug knygos veikėjų. O kas dalyvavo šios skaitymo popietės metu? Bibliotekininkė įteikė kiekvienam po popieriaus lapą. Jame dalyviai spalvino savo herojų ir prisistatė visiems susirinkusiems eiliuotu ketureiliu. Tad popietėje dalyvavo Ogis, pelėda, meškinas rudnosis, Džou, paršiukas knysliukas, Markis, Didi, Mikė pūkuotukas, asilas nulėpausis, papūga Ara.
Vasarą šilta ir gera, žydi gėlės, skraido drugeliai... Ir šioje popietėje žydėjo vaikų sukurtos gėlės, bibliotekininkės iškarpyti
margaspalviai drugeliai, kurie ant sparnų išsineša ir vasarą. Su vasara išskris ir drugeliai. Kiekvienam skaitytojui bibliotekininkė įteikė po drugelį, kuris ant sparnų nešė palinkėjimus popietės dalyviams.
Skaitykim! Džiaugsmą ir paguodą gera knyga pasauliui duoda. ( Mat Mora)
Janė Stravinskienė
Lapelių bibliotekininkė
Kristijono Donelaičio „Metai“ skaitymai
2014 metai yra paskelbti Kristijono Donelaičio metais. Šiais metais minime garbaus rašytojo Kristijono Donelaičio 300- ųjų metinių sukaktį.
Paminėti grožinės literatūros pradininko gražią sukaktį į Lapelių biblioteką susirinko skaitytojų būrys.
Dar kartą visi kartu susirinkę pažvelgėme į Kristijono Donelaičio gyvenimo kelią. Sunkius vaikystės metus, kai tėvo neteko būdamas šešerių ir augdamas dar šešerių brolių ir seserų draugijoje žengė sunkiu gyvenimo keliu. Kristijonas buvo linkęs į mokslus, baigė Karaliaučiaus mokyklas, studijavo kalbas. Jau studijų metu pradėjo rašyti eiles. Ir šiandiena, po daugel prabėgusių šimtmečių, skaitant Kristijono Donelaičio parašytus kūrinius nebelieka abejingų jo sukurtoms eilėms.
Kristijono Donelaičio gražiam jubiliejui paminėti skambėjo Nedos Černiauskaitės atliekami kanklėmis kūriniai lietuvių liaudies šokis “Šeinis“, Čimarazo „Sonata“, Ordelovskio „Polka“.
O dar kartą pajusti to meto gamtos grožį, lietuvninkų bendruomenės kovojančios dėl savo garbės, papročių, kalbos, tapatybės, dėl išlikimo pakvietė poemos „Metai“ skaitovės. Daiva Drazdauskienė pateikė klausytojams „Vasaros darbų“ virsmą, „rods sveiks kūns, kur vis šokinėdams nutveria darbus“. Gintarė Sapitavičiūtė „Pavasario linksmybių“ džiaugsmą, kai laukus ir pievas skambino garsai, ir kad vėl linksmi pavasarį šventė. Vaida Kanopkaitė „Rudens gėrybių“ metą, su savo derliaus džiaugsmais ir rudenio darganų rūpesčiais, su giedrų ir saulėtų dienų ilgesiu.
Susibūrę į šią gražią šventę, dar kartą pasidžiaugėme, pasiklausėme mūsų iškilaus grožinės literatūros pradininko nuostabios eiliuotos kūrybos, kuri suteikia žmogui dvasinės atgaivos.
Lapelių vyr. bibliotekininkė
Janė Stravinskienė
2014 metai yra paskelbti Kristijono Donelaičio metais. Šiais metais minime garbaus rašytojo Kristijono Donelaičio 300- ųjų metinių sukaktį.
Paminėti grožinės literatūros pradininko gražią sukaktį į Lapelių biblioteką susirinko skaitytojų būrys.
Dar kartą visi kartu susirinkę pažvelgėme į Kristijono Donelaičio gyvenimo kelią. Sunkius vaikystės metus, kai tėvo neteko būdamas šešerių ir augdamas dar šešerių brolių ir seserų draugijoje žengė sunkiu gyvenimo keliu. Kristijonas buvo linkęs į mokslus, baigė Karaliaučiaus mokyklas, studijavo kalbas. Jau studijų metu pradėjo rašyti eiles. Ir šiandiena, po daugel prabėgusių šimtmečių, skaitant Kristijono Donelaičio parašytus kūrinius nebelieka abejingų jo sukurtoms eilėms.
Kristijono Donelaičio gražiam jubiliejui paminėti skambėjo Nedos Černiauskaitės atliekami kanklėmis kūriniai lietuvių liaudies šokis “Šeinis“, Čimarazo „Sonata“, Ordelovskio „Polka“.
O dar kartą pajusti to meto gamtos grožį, lietuvninkų bendruomenės kovojančios dėl savo garbės, papročių, kalbos, tapatybės, dėl išlikimo pakvietė poemos „Metai“ skaitovės. Daiva Drazdauskienė pateikė klausytojams „Vasaros darbų“ virsmą, „rods sveiks kūns, kur vis šokinėdams nutveria darbus“. Gintarė Sapitavičiūtė „Pavasario linksmybių“ džiaugsmą, kai laukus ir pievas skambino garsai, ir kad vėl linksmi pavasarį šventė. Vaida Kanopkaitė „Rudens gėrybių“ metą, su savo derliaus džiaugsmais ir rudenio darganų rūpesčiais, su giedrų ir saulėtų dienų ilgesiu.
Susibūrę į šią gražią šventę, dar kartą pasidžiaugėme, pasiklausėme mūsų iškilaus grožinės literatūros pradininko nuostabios eiliuotos kūrybos, kuri suteikia žmogui dvasinės atgaivos.
Lapelių vyr. bibliotekininkė
Janė Stravinskienė